INBREEDING’AS [inbrydingas] – tai veisimas, įtraukiant tėvus ir vaikus. Pvz.: brolis/sesuo (artimiausias inbreeding’as), tėvas/dukra, mama/sūnus, pusiau brolis/pusiau sesuo.

LINEBREEDING’AS [lainbrydingas] – tai veisimas, įtraukiant kt. gimines, išskyrus tėvus ir vaikus. Pvz.: pusbroliai/pusseserės (turintys vieną ar daugiau bendrų senelių), sūnėnas/teta, vaikaičiai, anūkas/anūkė, anūkas/senelė.

Inbreeding’as ir linebreeding’as – tai tos pačios šeimos šunų, giminaičių tarpusavio kergimas.

OUTCROSSING’AS [autkrosingas] – tarpusavyje nesusijusių giminystės ryšiais individų veisimas. Paprastai veiksmingiausias, jei vienas ar abu partneriai yra linebreeding’o rezultatas.

INBREEDING’O KOEFICIENTAS (CI – THE COEFFICIENT OF INBREEDING)
Inbreeding’o koeficientas (CI) – rodo palikuonių genų proporcijas, grynumą, monozigotiškumą, paveldimumą lyginant su tėvais/protėviais. Inbreeding’as yra pasitelkiamas siekiant išgryninti teigiamus genus ir dubliuoti, tiesiogiai atkartoti palikuonyse tėvų bruožus.
Yra laikomasi nuomonės, kad linebreeding’as ar inbreeding’as toliau už 4 generacijos monozigotiniams genams (AA arba aa) turi labai mažai įtakos. Jei tarkim 6 generacijoje atitinkamas individas pasirodo net 12 kartų (iš 32 įmanomų variantų), tai jo CI bus tik 1,8 proc., kai tuo tarpu veisiant reproduktorių su anūke – CI koeficientas būtų 12,5 proc.!
Taigi, kaip stipriai protėvių genai atsispindės palikuonyse priklauso nuo:

1. Bendrų protėvių skaičiaus geneologijoje;
2. Bendro protėvio vietos geneologiniame medyje (kuo jis “toliau” – tuo įtaka mažesnė);
3. Bendro protėvio pasikartojimo dažnumo geneologijoje.

Kita vertus, yra laikomasi nuomonės, kad jeigu norima padidinti gražaus šuns genetinį fondą palikuonyse, reikia pagal galimybes vengti linebreeding’o – kartais įmanoma apseiti ir be jo.
Prieš pasiryžtant linebreeding’ui būtina įsidėmėti, kad to negalima daryti atmestinai ir atsitiktinai, nes atsitiktinis linebreeding’as gali lemti menką palikuonių gyvybingumą, vaisingumą ar atsparumą ligoms. Veisiant šuniukus linebreeding’o būdu, tėvams ar protėviams, kurių genus bandoma užtvirtinti, turėtų būti keliami ypač dideli reikalavimai. Verta atsiminti, kad veisiant linebreeding’o būdu, visos neigiamos savybės turi labai rimtą pagrindą ir šuniukai, paveldėję minusų turėtų būti griežtai eliminuojami iš tolimesnio veisimo.

Kai kurie faktai apie outcrossing’ą:

-Veisėjai naudoja outcrossing’ą tam, kad atstatytų kai kurias giminingo veisimo metu prarastas šuniukų savybes – pvz., energingumą ir gyvybingumą.
-Tokiu atveju tam, kad rezultatas būtų maksimalus, pasirinktas patinukas turėtų būti inbreeding’o ar linebreeding’o rezultatas, garantuotai perduodantis teigiamus, užtvirtintu genus palikuonims.
-Outcrossing’as taip pat pasižymi ir tuo, kad vadoje padidėja palikuonių įvairovė – nuo labai gerų iki gana prastų šuniukų. Išsirenkant geriausią vados šuniuką ir veisiant jį toliau, galbūt vėl inbreeding’o pagrindu, galima išgryninti kitus teigiamus genus.
-Taigi, kai kurie nepageidaujami bruožai gali būti ištaisyti tik outcrossing’o būdu.